2018 m. sausio 26 d., penktadienis

Colleen Houck "Tigro lemtis"

Neskaičiusiems pirmųjų serijos knygų "Tigro užkerėjimas", "Tigro beieškant" bei "Tigro kelionė", nerekomenduoju skaityti šios apžvalgos.

Aprašant ketvirtąją tos pačios seirjos dalį nebereikia ilgų pristatymų apie autorę, apie pačią istoriją. Manau, kad ilgą laiką prekyboje dominuojančios knygos ir susidomėjusių skaitytojų skaičius pasako viską už save - tai yra istorija, verta visų dėmesio. Taigi, su tokia mintimi sėdau skaityti ir "Tigro lemtis", nors galiausiai susidariau kontraversišką nuomonę. Daugiau nei metus laiko juodraščiuose save eilės laukusi knygos apžvalga pagaliau pasiekė dienos šviesą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „tigro lemtis“"Tigro kelionė" buvo dalis, kuri pamažu ėmė smugdyti visos serijos reputaciją ir ypač mano gerą nuomonę ir įspūdį apie pirmąsias dalis. "Tigro lemtis" šią nuomonę šiek tiek pataisė, bet visgi privalau pripažinti, kad pirmosios dvi serijos dalys užkėlė kartelę aukštai, kai tuo tarpu kitos dvi smukdė viską žemyn.

"Tigro lemtis" ir vėl pasakojami įvykiai nuo tos vietos, kur jie ir baigėsi. Tikriausiai nereikia priminti, kad Kelsė pasiaukojo didžiausiam priešui Lokešui tam, kad išgelbėtų savo mylimus žmones. Taigi, ši dalis nuo pat pradžių mus įtraukia į istoriją, apgaubtą nežinios šydu, bet netrukus viskas pasikeičia ir be abejonės, Kelsė ištrūksta į laisvę labai gretai, todėl šiuo atveju nenustebinsiu, kadangi viskas vyksta dar knygos pradžioje.

Vėl kartojasi tas pats scenarijus, kai Colleen Houck prieš tai skaitytos dalies pabaigoje suteikė vilties, jog kažkas labai rimto laukia mūsų, skaitytojų, bet iš tikrųjų tiesa nėra tokia širdį glostanti ir kaip ir visas kitas dalis, taip ir šią lydės ta pati veiksmų rutina, neleidžianti pamiršti pasikartojančių paieškų vardan tigrų išlaisvinimo.

Pagaliau šioje dalyje galėjome susipažinti ir su savarankiška ir nepriklausoma veikėjos puse. Nuolatos stebėjome ją pavojuose, kur visada į pagalbą puldavo du įsimylėję vaikinai, o šioje dalyje ne vieną išbandymą turėjo atlaikyti pati Kelsė. Kad ir kaip bebūtų, mane Kelsės asmenybė nuvylė, ypač tam tikri jos pasirinkimai ir sprendimai. Kuo toliau, tuo ėmiau manyti, kad mergina neverta nė vieno iš tigrų, nes nuolatinis savęs gailėjimasis keturiose serijos dalyse tapo per daug pažįstamas.

Kalbant apie romantinę knygos pusę, galiu pripažinti, kad romantiškų akimirkų tikrai bus daug, bet jos nenustebins jūsų. Neatskleisiu su kuriuo vaikinu Kelsė artimai bendraus didžiąją dalį šios knygos, kaip viskas pasibaigs, bet turėkite omeny, kad ji vis dar jaučia meilę abiems tigrams: ir Renui, ir Kišanui, o tai gali reikšti bet ką.

Knygos eigoje veikėjai stengsis įvykdyti paskutinę lemiamą užduotį, norėdami panaikinti tigrų prakeiksmą. Taip pat laukia nuožmi kova su didžiausiu priešu, daugybė netikėtų išbandymų, keliavimas laiku ir ilgai laukta atomazga, kuri verčia pasvarstyti, kodėl autorė rašo dar vieną kūrinį "Tigro lemtis" jei jau po šios dalies atrodo tarsi viskas sustojo į savo vietas ir kūrinys lyg ir baigtas. Na, pagyvensim - pamatysim, o dabar visgi rekomenduoju paskaityti šį kūrinį, viliuosi, kad dar nepraėjo serijos bumas ir vis dar atsiranda paimančių šias knygas į rankas. Šiuo atveju man įdomesnė JŪSŲ nuomonė, ar man vienai pasirodė, jog pirmos dvi serijos dalys taip sudomino, o trečioji ir ketvirtoji vos ne privertė pamiršti apie pačią seriją?

Komentarų nėra: