2016 m. vasario 12 d., penktadienis

Kerstin Gier "Smaragdas"

Neskaičiusiems pirmųjų serijos dalių "Safyrė" ir "Rubinė" - šio aprašymo skaityti nepatartina

Po kelių mėnesių pertraukos ir vėl šį blogą pasiekė "Safyrės" trilogija, bet šį kartą su paskutiniąja dalimi, kurioje išaiškėja klausimai į visus rūpimus klausimus, gvildenamos veikėjų problemos ir pasiekiama didžiulė ir ilgai laukta kulminacija.


Tikriausiai pats svarbiausias "Rubinės" įvykis buvo tai, kad skaitytojų numylėtoji pora pasiekė žemiausią tašką ir Gvendolinai buvo sudaužyta širdis...
Šioje trilogijos dalyje turėsite tikrai įtemptai skaityti visą kūrinį ir nepraleisti nei vieno fakto, nes kone kiekviename skyriuje atrasite vis ką nors naujo ir kvapą gniaužiančio. Todėl tam, kad suvoktumėte įvykius, būtinas dėmesys ir nuoseklus skaitymas!

Manau, kad pirmą kartą šio blogo istorijoje lyginau kurią nors knygą su viena mėgstamiausių mano trilogijų - "Haris Poteris". Šį kartą tikrai nebus taip, kad sakysiu, kad "Smaragdas" prilygsta magiškiesiems burtininkų nuotykiams, bet vienas aspektas tikrai buvo panašus - nuotykių ir naujovių kupinas siužetas. Tikriausiai pamenate, kad kiekvienoje Hario Poterio sužinojome daugybę naujovių, susijusių su šia istorija. Nebuvo nei akimirkos, kurią kas nors nevyktų. Panašiai buvo ir skaitant šią knygą.

Skaitydama visą trilogiją, niekada neatkreipiau dėmesio į kūrinio pavadinimus, tuo labiau nesistengiau jų susieti su istorija. Šį kartą to nepavyko išvengti, nes ne kartą trečiojoje dalyje minima žalia spalva, o smaragdas, kūrinio pavadinimas, ir yra būtent žalios spalvos. Tikriausiai dėl to tiek kartų akcentuota spalva, nors prasmės galima būtų ieškoti ir gilesnės.

Pagrindinė veikėja Gvendolina šioje dalyje man pasirodė labai subrendusi, o tai nėra didelis pliusas, žinant, kad jai 16 metų. Matote, šis bruožas gal ir efektyvus, bet jis neatitinka realybės, tuo labiau paskaičius tam tikrus jos ir kitų veikėjų dialogus, kur samprotaujama apie gyvenimo ir meilės prasmę... Manau ir jūs nesunkiai tai pastebėsite.

Nežinau ar pamenate ar ne, bet pačiame pirmame trilogijos aprašyme rašiau, kad norėčiau, jog veikėja, turinti gebėjimą persikelti į praeitį, imtų geriau išmanyti pasaulio istoriją. Tikėjausi, kad jeigu ne antrojoje trilogijos dalyje, bet trečiojoje tai įvyks, bet mano lūkesčiai visgi nebuvo išpildyti, Gvendolina tikrai nesistengė pažinti įvairių šalių istorijos. Vietoj to, buvo akcentuojama įvairių laikotarpių apranga, nors turėtų būti atvirkščiai. Autorė Kerstin Gier padarė didžiulę klaidą, nepasinaudodama proga sukurti ne tik grožinį, bet ir edukacinį kūrinį...

Paskutinėje dalyje bus išsiaiškinta tikroji pranašystės, ne kartą minėtos ankstesniose dalyse, prasmė, bus atskleista didžiulė ir šokiruojanti paslaptis apie Gvendolinos tėvus, taip pat turėsite galimybę ir toliau tikėtis ir stebėti tolimesnius Gvendolinos ir Gideono santykius ir išsiaiškinti, kodėl iš tiesų viskas taip susiklostė antrojoje serijos dalyje.

Galutinis serijos verdiktas: neblogas fantastinis kūrinys. Tiesą sakant, nežinau ar pati labai rekomenduočiau visą seriją kaip būtiną perskaityti trilogiją, bet anksčiau ją skaičiusieji visada norėjo sužinoti ir mano nuomonę, todėl suteikiu progą paskaityti ją šiame bloge. Tikriausiai jeigu tai būtų ne trilogija, būčiau aprašiusi knygą Facebook albume "Knygos, kurių aprašymų nerasite bloge", bet šį kartą padariau išimtį ir visgi aprašiau. Geriausiai tokia trilogija tiktų nuo 12 metų, nes siužetas ir jo išpildymas yra labai paprastas, bet visai įtraukiantis.

Komentarų nėra: