2013 m. kovo 25 d., pirmadienis

Edmundas Malūkas "Šiukšlyno žmonės"

Vienas garsiausių lietuvių rašytojų būtent ir yra šis vyras - Edmundas Malūkas. Autorius išgarsėjo parašęs sukrečiantį ir šokiruojantį kūrinį apie Lietuvos šiukšlyno žmones. Knyga išleista 1995 metais, dar visai prieš man gimstant. Bet net ir šis faktas nemažina vis didėjančio skaitytojų skaičiaus.  Edmundas Malūkas dėl šios knygos nebuvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, nes rašo grubiu ir gan purvinu stiliumi.

Susijęs vaizdas
Jeigu ne ši knyga, ko gero nebūčiau sužinojusi, kad visai netoli mūsų gyvena visai kitokie, valstybės nemylimi žmonės. Kodėl nemylimi? Nes šalis nesugeba sudaryti tokių sąlygų, kad visiems būtų gera gyventi Lietuvoje. Dažnai žiniasklaidos pagalba pamatome kaip skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės: pensininkams per mažos pensijos, darbininkams per maži atlyginimai, bedarbiams - per mažos pašalpos. Net mes patys dažnai skundžiamės dėl tokių nereikšmingų dalykų, kaip "Neturiu ką apsirengti", nors spinta prigrūsta naujutėlaičių drabužių. Vos tik į galvą šaus panašios mintys, pagalvokite ir apie žmones, kurie viso to neturi. Apie šiukšlyno žmones.


Kūrinyje aprašyti dviejų vaikų gyvenimai. Šis dalykas pritraukė nemažai ir jaunų skaitytojų. Taip pat ir mane. Pagrindiniai veikėjai - Matas ir Gustė, laikantys save broliu ir seserimi, pabėga iš vaikų namų, siekdami kitais būdais surasti laimę. Deja, pabėgus viskas nebūna taip gražu, kaip jie tikisi. Nuo pat pirmos akimirkos jie atsiduria šiukšlyne ir pradeda savo naują gyvenimą. Matas, negalėdamas nusėdėti vietoje, sugalvoja versliuką, kuris padeda jam prasimušti, išgyventi. Būtent batų pardavinėjimas, jo verslas, ir pastato pamatus į jo ateitį. Paprasti batai nulemia jo ateitį: neišvengiamas bankrotas, susitikimai su nusikaltėliais ir bandymai nuo jų pabėgti, pirmoji meilė, vienatvė, bemiegės naktys, nesibaigiantis nerimas... Jaunuolių gyvenimas pasuka skirtingomis kryptimis: Gustė lieka gyventi su ją priglausti sutikusiais seneliais, o tuo tarpu Matas Vilniuje tobulina savo verslą. Nors jie ir išsiskiria, nenustoja susitikinėti, nes broliška meilė stipresnė už viso pasaulio pinigus.

Kūrinys yra apie sunkų perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą. Patyrę daugybę nuoskaudų, nusivylimų, vaikai tikisi vieną dieną sulaukti ramaus ir įprasto gyvenimo. Tik ar jiems pavyks tokį susikurti?


Edmundas Malūkas, kaip ir John Green knygoje "Beeieškant Aliaskos", aprašė man itin patinkančią paauglių savybę. Net neturėdami namų, tėvų, artimųjų, nelankydami mokyklos, Gustė su Matu itin daug dėmesio skyrė mokslui. E. Malūkas itin pabrėžia šią savybę ir aprašo Mato mintis apie tai, jog be mokslo jis nieko nepasieks. Teisybė, ar ne? Dažnai pagalvoju kas būtų, jei gyvenčiau laikuose, kai mokslas buvo prieinamas tik turtingiesiems? Turbūt mes visi kitaip į jį žiūrėtume. Kaip į vertybę. Nes dažnas jaunuolis nenoromis eina į mokyklą ir vaidina nelaimingą. Jei tu vienas iš jų - pagalvok ką darytum neturėdamas viso to.


Mano nuomone šią knygą tiesiog būtina perskaityti. Labai daug originalių minčių ir dalykų, kuriuos gali panaudoti rašiniuose. Bet tai nėra esminis dalykas, dėl kurio siūlau perskaityti. Manau, kad kiekvienas žmogus turi paskaityti šį kūrinį vien tam, kad pamatytų kitą Lietuvos pusę. Rekomenduoju šią knygą perskaityti sulaukus bent 16 metų. Kodėl? Nes tai nėra vaikiška, tai itin rimta knyga ir tiesiog prarasite malonumą, jei perskaitysite būdami jaunesni, nes tikrai šioje knygoje pilna dalykų, kurių nesuprasite.

Skaitytojų nuomonės:

Super knyga;]  perskaičiau dar seno spausdinimo knygą. Daug E.Maluko knygų yra gerų ,pagarba šiam žmogui ;]]]

Tai pirma mano skaityta knyga iš šio autoriaus kūrinių. Šiaip mane nelabai vilioja lietuvių autoriai, tačiau šią knygą kažkodėl pasiėmiau net nedvejodama. Skaičiau ją antrą kartą, kadangi ruošiuosi kalbėjimui mokykloje, kur pristatysiu būtent šią knygą. Pirmąjį kartą skaičiau vasarą, vis stovi akyse vaizdas, kaip saulėtą dieną sėdžiu lazdyno pavėsyje su šia knyga rankose.



2013 m. kovo 17 d., sekmadienis

Kami Garcia, Margaret Stohl "17 mėnulių"



Visai neseniai Lietuvoje pasirodė ir antroji "16 mėnulių" dalis, kurią šiandieną ir pristatysiu. Pirmosios dalies aprašymą galite rasti čia: http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/03/kami-garci-margaret-stohl-16-menuliu.html Neskaitėte pirmos dalies? Tuomet šio aprašymo nerekomenduoju perskaityti, nes gali būti atskleistos kelios detalės...

Dar viena iš 4 dalis iš visos serijos pritraukė nenumaldomą kiekį skaitytojų. Dar kartą rašytojos įrodė, jog yra ne iš kelmo spirtos. Knyga kupina fantastinių elementų, nuotykių, paslapčių ir intrigų. Tie patys mums visiems gerai pažįstami veikėjai bei keletas naujų knygoje sukuria itin itriguojančią atmosferą.

Po mylimo dėdės Meikono mirties, Lina palūžta įvairiapusiškai. Ji ima ne tik dėvėti dėdės drabužius, užsisklęsti savyje, bet ir nebesirodyti mokykloje ar net nesimatyti kartu su Itanu. Vaikinas nenori spausti mylimosios, įkyriai kamantinėti, bendrauti, nes pats žino, ką reiškia prarasti artimą žmogų. Bet vieno dalyko Itanas nežino - kad Lina paaukojo dėdę Meikoną vardan jo gyvybės... Itanas nesupranta, kad būtent dėl šios priežasties Lina ima jo vengti... Jaunuolių santykiai atšąla.

Į Gatliną pagaliau ateina vasara. Vieni mokiniai keliauja pas artimuosius į kitas valstijas, kiti leidžia laiką prie ežerų, kiti tiesiog nieko neveikia. Itanas savo vasarą nusprendė praleisti darbingai. Vaikinas įsidarbino Marianos bibliotekoje, kurioje praktiką atliko ir naujoji knygos veikėja Liv, kuri sukels daugybę intrigų ir bus itin svarbi šios knygos dalis.

Taip pat knygoje išvysite daugybę senų ir pažįstamų veikėjų: tetą Amą, Linką, Ridlę, netgi Itano mirusią mamą ir patį Meikoną!!! Tai, ką perskaitysite gali nustebinti, tad pasiruoškite spragintų kukurūzų, nes įvykių tikrai sulauksite.

Norėjau skirti dėmesio ir Ridlei. Dažnas skaitytojas ją vertina neigiamai. Ne veltui. Juk ji blogietė! Ši knyga parodys kiek kitokią Ridlės pusę, kuri negalės jūsų nesužavėti. Bent jau aš ėmiau visai kitaip vertinti šią blogietę, įžvelgti kitą jos pusę.

Pirmoji knyga baigėsi tuo, jog Lina nebuvo pašaukta. Ar tai įvyks šioje dalyje? Ar ji taps žaliaake geriete ar geltonake blogiete? O gal abejomis? Ar Lina įsimylės iš naujo? Šių ir kitų daugybės klausimų atsakymai ir yra būtent šioje knygoje.



Ką apie šią knygą manau aš? Pirmoji dalis man patiko labiau. Bet nemeluosiu, sakydama, kad skaitant šią knygą negalėjau jos padėti į šalį. Net likus vienai dienai iki mano kalbėjimo egzamino, skaičiau ją iki vidurnakčio, netgi ryte, likus kelioms valandoms iki egzamino... :) Šioje dalyje tikrai daugiau fantastinių elementų. Tai gali pasirodyti gerai, bet man to buvo kiek per daug... Įvairios mistinės būtybės, nelabieji, šetonai, kerėtojai, vampyrai - viskas sumaišyta tarsi plakta grietinėlė. Veikėjų įvairumas nėra blogai, man kiek patiko ta mintis, bet labai užkliuvo vietų aprašymai. Buvo itin sunku įsivaizduoti kai kuriuos įvykius. :( Tikiuosi, kad kitose dalyse jausiuos geriau. Be to, šioje dalyje man ypač trūko Itano ir Linos santykių. Būtent dėl jų ir pamilau pirmąją "16 mėnulių" dalį, o šioje man viso to trūko. Na, tai autorių sumanymas, kurio mes negalime įtakoti.

Skaitytojų nuomonės:
pirmoji dalis mane nelabai sužavėjo.. bet vis tiek nusipirkau šią dalį, ir nepasigailėjau.. nebuvo vietų, kai norėtus praverst kelis puslapius į priekį. Sužavėjo.

Visiems dvejojantiems, ar pirkti knygą už tokią kainą, teguliu patarti pirkti. Jei jus sužavėjo pirmoji knyga, sužavės ir šita. Žinoma, nesakau užtikrintai, nes kiekvienas turi savo idealą, tačiau manęs knyga nenuvylė. Tikiuosi, leidykla kaip galėdama greičiau išleis šios nuostabios serijos trečiąją dalį.

Neatskleisdamas daugiau siužeto detalių tegaliu pasakyti, kad šis tęsinys manęs nė kiek nenuvylė ir netgi labai patiko. Iš pradžių skeptiškai vertinau knygos kainą, tačiau buvo verta. Asmeniškai vertinu knygą labai gerai, tačiau, kaip jau minėjau, buvo tokių mažyčių vietelių, kurios buvo nuobodžios. Vėlgi, šiek tiek buvo perspausta su aplinkos, daiktų aprašymais

O ką apie šia knygą manote jūs?
(Pažymėkite jums tinkančią reakciją ir pakomentuokite)
Gabyx2

2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Laurie Halse Anderson "Žiemos mergaitės"

***
Kaip manote, per kokį trumpiausią laiką galima numesti 10 kilogramų?
***
Stengiuosi per dieną suvartoti 500 kalorijų ir nė trupučio daugiau. Myliu jus! Būkit stiprios <333
***
Aš tokia baisiai šlykščiai stora. Šiandien bėgiojau dvi valandas ir badavau iki vakarienės, o tada prisiėdžiau kaip kiaulė. Kartais jaučiuosi tokia sumautai beviltiška.

Tokie ir dar įvairiausi komentarai yra iš puslapio, aprašyto Laurie Halse Anderson knygoje "Žiemos mergaitės".  Visai neseniai išleistas "Beveik suaugę" serijos kūrinys atspindi dar vieną šiuolaikinio jaunimo problemą. Tai anoreksija.

Tai istorija apie dvejų merginų draugystę. Galima būtų sakyti, kad labiau apie vienos, nes viena iš jų - mirusi. Lija - pagrindinė kūrinio veikėja jau kurį laiką turėjo valgymo sutrikimų, kurios prasidėjo jai bendraujant su Kese, kurią tos pačios problemos pražudė. Nors merginos susipyko ir išsiskyrė - jų problemos nesibaigė taip, kaip jų draugystė. Vieną dieną Lija sužino apie Kesės mirtį...


Istorija ir prasidėjo nuo Kesės mirties ir faktas, jog Lija ignoravo draugės skambučius prieš šiai mirštant. Nuo to laiko Liją ėmė negailestingai graužti sąžinę, ją persekiojo kaltinantys balsai, netgi Kesės vaiduoklis, kuris norėjo Liją prisivilioti pas save - mirti.
Net po draugės mirties Lija nenorėjo keistis, pasveikti. Jai kur kas priimtinesnis buvo gyvenimas, kai visi mokiniai šaipydavosi iš jos liekno kūno, kai vos nenualpdavo vairuodama automobilį, kai neturėdavo jėgų net atsistoti. Kadangi tai buvo pirmoji mano skaityta knygą apie anoreksiją, sužinojau daugybę naujų dalykų, kuriuos pravartu žinoti ir kitiems. Anoreksija yra labiau psichinė liga, o ne tik noras sulieknėti. Visą laiką maniau, kad sergantys šia liga žmonės tiesiog nebejaučia ribos, o dabar sužinojau, jog tai yra viena rimčiausių psichinių ligų, kai pats žmogus nebesuvokia esminių dalykų. Lija pati patvirtino, jog norėjo sverti 45 kilogramus, vėliau 43, tada dar 38 ir t.t. Ji suvokė, kad tas noras sulieknėti nebūtų sustojęs iki tol, kol ji nebūtų pasiekusi 0. Deja, net žinant šį faktą ji nesugebėjo savęs kontroliuoti. Net mylintys tėvai negalėjo nieko padaryti, nes norėti pasveikti turėjo pati Lija.

Kūrinyje išryškėja ir tėvų ir vaikų santykiai. Šiuo atveju jie nebuvo patys dailiausi. Lija gyveno su tėvu ir pamote bei jos dukra. Lijos tėtis niekaip negalėjo susitaikyti su dukters liga, negalėjo jos pripažinti, tikėjosi, kad dukra taisėsi. Deja taip nebuvo. Ir tai suprato tik Lijos mama, kurios ši nemėgo, nes būtent ji ir žinojo tiesą ir norėjo užkirsti kelią tolimesniam svorio metimui.

Knyga parašyta neeiliniu, neįprastu būdu. Autorė labai originaliai sugalvojo parodyti Lijos pasimetusią būseną, sutrikimą, todėl kone kiekviename puslapyje galima rasti Lijos dvejonių - nubraukytų minčių. Pavyzdžiui: vietoj žodžio mama, naudojamas visai kitas įvardis. Ši mintis man ypač patiko, nes dar lengviau suprasti Lijos jausmus.

Laurie Halie Anderson parašė knygą itin aktualia tema. Šiais laikais kiekviena mergina žino, jog tobula moteris turi būti 90/60/90 arba dar mažiau. Kai televizijoje, spaudoje ir internete matome tik tokias moteris - nieko daugiau nelieka tik norėti būti panašias į jas. Ši knyga labai puikiai parodo, kad susirgus anoreksija arba bulimija tu tampi nevisaverčiu paaugliu su pakrikusia psichika. Ar tikrai to norite? Kad praeinant pro žmones girdėtumėte replikas, kaip "Pažiūrėk kokia baisi", kad negalėtumėte mėgautis mėgstamiausiais patiekalais ir valgyti tik 500 kalorijų per dieną? Kad alptumėte kone kas kartą norint išlipti iš lovos? Ar tikrai to reikia? Spręskite patys. Bet manau, kad ši knyga jums tikrai parodys tikrąjį anoreksikių veidą ir suprasite, kad neverta tapti tokioms kaip jos - Žiemos mergaitėmis.

Nuomonės:

Rašo apie anoreksiją. labai jau žemiška, gyvenimiška knyga. labai patiko. supranti ką mąsto žmogus, kokia jo psichika yra sugadinta, kaip jis pats žudo save. labai gera. tiesiai į mylimiausiųjų dešimtuką.

Visos rašo, kaip joms patiko, o manęs visai nesžavėjo. Dabar skaityti pradėjau tai visai neįtraukė, gal jau išaugau iš "beveik suagę" amžiaus... Anoreksijos nukankinto ligonio sapalionės. Esu skaičiusi šia tema daug įdomesnių knygų. 

2013 m. kovo 11 d., pirmadienis

Rosie Rushton "Aš neskęstu, tik mojuoju"



Rosie Rushton parašė lengvai skaitomą ir intriguojančia knygą apie tris jaunuolius, su trimis skirtingais gyvenimais ir skirtingomis problemomis. tai Džėjus, Lailas ir Fijona.

Kai rinkausi knygą, kurią galėčiau pasiimti paskaityti, mane pritraukė būtent pavadinimas. "Aš neskęstu, tik mojuoju". Jis sukėlė man įvairiausių minčių, bet tik paskaičiusi kūrinį supratau ką iš tiesų jis reiškia. Autorė nori pasakyti, jog kad ir kiek bėdų turėtum, kad ir kaip būtų sunku - visada yra išeitis, tik nereikia pasiduoti, o reikia tikėti. Knyga būtent tokiems kaip aš - tikintiems teisingumu optimistams.

Džėjus - vaikinas, kuris nori ir stengiasi būti toks, kaip ir visi kiti - eiliniu paaugliu, besidominčiu tais pačiais dalykais. Vaikinas stengiasi to pasiekti, bet tai padaryti trukdo viena didžiulė paslaptis, dėl kurios jis gėdijasi ir nesijaučia pilnaverčiu. Džėjus nenori, kad tiesą išlįstų iš maišo, nes taip jis jausis dar sunkiau nei slėpdamas tai...

Lailas yra vaikinas, kuris gyvena su įtėviais. Netrukus jam ima kilti įtarimai, kad jie nori jo atsikratyti... Deja, Lailas nežino tikrosios priežasties...

Fijona yra vienintelė mergina tarp dviejų pagrindinių veikėjų. Nors jos vardas ir primena Šreko Fioną, bet nepainiokite - ši Fiona yra kur kas realesnė, tikresnė bet labiau pasimetusi. Rodos, ji sutiko nuostabų vaikiną, bet ar jis tikrai toks, kokiu jį laiko?

Visi trys jaunuoliai turi skirtingas problemas, bet kūrinyja jie yra susiję. Tai man itin patinka. Įvykiai klostosi palengva, itin malonu skaityti, nors kai kurie dalykai ir užgniaužia kvapą. Skaitant šį kūrinį, gali patirti įvairiausius jausmus: rasite ir šilto, ir šalto.

Ne kartą panaudojau žodį "problema", bet tik neišsigąskite. Viskas nėra jau taip blogai. Knyga yra labiau optimistiška nei slegianti. Būtent tokiems žmonėms ir rekomenduoju: tiems, kurie trokšta pajusti įvairiausių jausmų, įsijausti į pagrindinių veikėjų kailius, tikėtis ir svajoti, kad viskas bus gerai. Juk viskas visada būna gerai, ar ne? Čia labai puikiai tinka mano mėgstamiausia citata "Everything will be okay at the end. If it's not okay - it's not the end." :)

O ką apie šią knygą manote jūs?
(Pažymėkite jums tinkančią reakciją ir pakomentuokite)

Gabyx2


2013 m. kovo 7 d., ketvirtadienis

Kami Garcia, Margaret Stohl "16 mėnulių"



Knyga, kurią panorau paskaityti vos tik išgirdau, jog pagal ją buvo pastatyas filmas. Taip taip, ši taisyklė yra Nr. 1, kuri susijusi su knygų skaitymų. Niekada nežiūrėkite filmo, prieš tai neperskaitant knygos, pagal kurią jis buvo sukurtas.

"16 mėnulių" yra išskirtinė dar ir dėl to, jog ją parašė ne viena, o dvi moterys. Ko gero tai turėjo būti nelengva, nes, mano manymu, knygos rašymas yra labai savitas ir asmeniškas reikalas. Bet juk šis faktas padaro knygą dar labiau intriguojančia, ar ne? Abi šios moterys yra fantastikos mėgėjos, dvi prietarais tikinčios moterys. Patikėkit, knygoje tai tikrai kuo puikiausiai jaučiasi.

Dar vienas dalykas, kuris šią fantastinę kinygą daro neeiline - pasakotojas. Tai paprasčiausias vaikinas, gyvenantis nedideliame mieste, kuriame, jo manymu, niekas nevyksta. Labai džiaugiuosi šiuo autorių pasirinkimu, nes dažniausiai fantastiniai kūriniai būna aprašyti iš merginų pusės.  Itanas, pagrindinis veikėjas, trokšta išsikraustyti, dingti iš nuobodaus miesto, kuriame gyveno. Viskas pasikeitė tada, kai į miestą atsikraustė neeilinė mergina, kuri jį iš karto pakerėjo savo neeiline išvaizda, manieromis ir kitais dalykais. Vienas faktas, kurį Itanas suprato ne nuo pat pradžių: mergina buvo iš sapnų, kuriuos jis sapnuodavo kone kasnakt. Tai ir suvedė šiuos jaunuolius iš skirtingų pasaulių...

Lina ir priklausė tam kitam pasauliui, apie kūrį Itanas nenutuokė iki tol, kol nepažino šios merginos, kuri pakeitė jo gyvenimą. Lina buvo neeilinė ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl to, jog turėjo neįprastų galių, kaip mokėjimas sukelti audrą, pakeisti žmogaus mintis ir kiti dalykai, apie kuriuos paprastas mirtingasis nepagalvotų. Jaunuoliai nuo pat pirmos pažinties akimirkos pajunta begalinę trauką ir supranta, jog negali būti vienas be kito. Deja, vienas faktas neleidžia jiems ramiai miegoti, svajoti apie ateitį ir jaustis saugiai...Laikas...

Knyga mane sužavėjo dėl nuostabiai aprašytų Itano ir Linos santykių. Skaitant jaučiausi taip, lyg būčiau ten, kur buvo jie, ir stebėčiau kaip tai vyko tikrovėje. Puslapių yra daug ir tai tikrai nėra blogai, nes kiekvienas įvykis aprašytas labai smulkiai, detaliai ir nenuobodžiai. Mane sužavėjo dar ir kiti veikėjai, kurie kūriniui suteikė gyvybingumo bei šmaikščių akimirkų. Labai gerai jaučiasi moralas, kuris moko mus pasikliauti savo artimaisiais, nebijoti jiems išsipasakoti, nes tik turint tokius artimus žmones jautiesi pilnavertis žmogus. Skaitant šį kūrinį dažnai kildavo klausimas: "Lina, po velnių, kodėl neišsipasakoji ...?" (Atsiprašau, noriu palikti intrigą).

Mano nuomone, tai nėra viena geriausių fantastinių knygų, kurias esu skaičiusi. O tokių buvo nemažai ir jūs patys galėsite sužinoti mano nuomones apie kitus garsiausius fantastinius kūrinius. Man asmeniškai labiau patinka fantastika, kuri tikrai panaši į realybę, ką tikrai galime įsivaizduoti įvykstant. Nesakau, kad šis kūrinys man nepatiko, anaiptol. Tai vienas įdomesnių mano skaitytų kūrinių, kuriame tiek daug dalykų, kuriais sunku patikėti. Perskaičiusi dar nemažai galvojau apie "16 menulių" - vadinasi, kad knyga paliko įspūdį.

Neseniai kino teatruose pasirodė filmas "Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai". Tai ir yra filmas, kuris buvo sukurtas pagal šią mano aprašytą knygą. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu pati jį pamatyti, palyginti su knyga. Šiuo metu skaitau dar vieną šios knygos dalį -  neseniai Lietuvoje išleistą "17 mėnulių", kurioje dar daugiau intrigų, netikėtumo ir neįtikėtinų dalykų. Laukite ir šios knygos aprašymo, nes man skaitant šią knygą, puslapiai tirpsta taip greitai, kaip ir sniegas... :) Na, o ateityje laukiame pasirodysiančių tęsinių: "18 mėnulių" bei "19 mėnulių".

Rekomenduoju tiems, kuriems patinka persikelti į kitą pasaulį, svajoti ir įsivaizduoti dalykus, kurių iš tiesų nebūna.

Skaitytojų nuomonės:

Na, knyga tai tikrai įdomi, nusipirkau vežtis į kelionę, bet neištvėriau bent trupucio neperskaičius, taigi tas truputis gavosi kad per kelias dienas perskaičiau visą knygą ;D tai va, man labai patiko, nesigailiu išleidusi beveik 50 lt, tikrai verta knyga pinigų mano manymu. Aišku ši knyga truputuką rimtesnė ir ne vaikams ją suprasti, truputį paini, bet nenuobodi ;p

Paslaptingas ir intriguojantis siužetas, taip lengvai neperprantamas iš karto...apart to, kad tai meilės istorija ir kaip be būtų pagrindiniai herojai tikrai nežus, nors tokių momentų, kad galėtų...tikrai buvo. septyniolikto...taigi, sulauks...bet kas nutiks jo sulaukus...:) Bet iki to, bus labai ilgas kelias...
Viskas būtų gerai šiose knygose, jeigu ne vienas truputį nelogiškas faktas, kad tiek Ethan namų šeimininkė Amma, tiek Lenos dėdė Macon apie viską daug žinojo arba daug nutuokė, bet kažkodėl visada tylėjo ir apsimetinėjo, kad nežino nieko ir taip dar labiau kėlė pavojų...Na, kita vertus jei nebūtų įvykiai taip sunkiai išsiaiškinami, tikriausiai nebūtų taip įdomu skaityti....Nepaisant to, rekomenduoju... (:


O ką apie šią knygą manote jūs?
(pažymėkite jums tinkančią reakciją ir pakomentuokite)


Gabyx2

2013 m. kovo 2 d., šeštadienis

Melvin Burgess "Saros veidas"



Melvin Burgess yra vienas žinomiausių rašytojų paaugliams. Lietuvoje šį autorių jaunuoliai myli ir gerbia už tokius kūrinius, kaip "Heroinas", "Darant tai", "Eiprilės meilė" ir daugeliu kitų. Rašant "Saros veidą" autorius pasirinko kiek kitokį rašymo stilių, kuris pritraukė ne vieną skaitytoją. Šis kūrinys nėra toks populiarus ir įvertintas teigiamai paauglių tarpe lyginant su "Heroinu", bet mane ši istorija kur kas labiau sužavėjo ir įtraukė.

Pagrindinė veikėja Sara - kompleksuota paauglė. Jai nepatinka jos išvaizda, kuri, jos manymu, turėtų būti kitokia. Aplinkiniams, taipogi Saros vaikinui, Sara yra daili, gražių bruožų mergina. Pati Sara veidrodyje save mato kitokią. Taip, kaip ir daiugelis šiuolaikinių paauglių, ji yra įsitikinusi, kad yra stora, negraži ir neįdomi.

Istorijoje aprašomas dar vienas žmogus. Tai yra garsenybė, apie kurią mažai ką pasakysiu, nes noriu, jog tai jus nustebintų. Šis žmogus - plastinių operacijų auka. Viskas susiklosto taip, kad jis įsitraukia ir į pačios Saros gyvenimą...

Įvyksta nelaimingas nutikimas, kurio dėka Sarai nutinka dalykas, kuris pakeitė visą jos gyvenimą. Viskas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Mergina pamažu ima jausti, tikėtis, kad viskas bus kitaip, kad ji taps kitokia...

Kūrinio pradžioje išaiškėja kas iš tiesų nutiks Sarai. Taip, neklystu sakydama, kad pradžioje. Galbūt gali pasirodyti, kad bus nebeįdomu skaityti, žinant, kaip viskas baigsis. Patikėkit, taip nėra. Melvin Burgess padarė labai drąsų, bet teisingą ėjimą pasirinkdamas tokį kelią, nes jis šiam kūriniui puikiai tinka.

Šis Melvin Burgess darbas mane sužavėjo sugebėjimu, įtikinti mane, jog visa tai tikra, o ne išgalvota. Perskaičiusi kūrinį net puoliai ieškoti informacijos internete, gilintis į visą šią istoriją. Tai yra viena geriausių rašytojų savybių - mokėjimas įtikinti, kad tai, kas parašyta kūrinyje yra tiesa. Taip nutiko ir man. Skaitydama jaučiau, lyg skaityčiau tikro žmogaus biografiją, o ne grožinį kūrinį.

Pažįstu ne vieną, kuriam "Saros veidas" nepatiko. Tai jiems lyg banali, nesuprantama istorija. Perskaičiusi kūrinio pradžią ir pati jaučiausi panašiai. Jaučiausi pasimetusi, norėjau padėti knygą į šalį, bet kažkas mane sulaikė. Ir Ačiū Dievui. Niekada nespręskite apie knygą pagal jos pradžią. Niekada.

"Saros veidą" skaičiau maždaug prieš metus, bet vis dar prisimenu ką jaučiau ją skaitydama, savo mintis ir pamąstymus. Ne kiekviena knyga mane priverčia taip jaustis. Melvin Burgess parašė šią knygą, kuri, mano manymu, nusipelno daugiau pagyrų nei pats "Heroinas". Rekomenduoju šią knygą...Visiems. Negaliu išskirti žmonių grupės, kuriai ši knyga tiktų labiausiai, nes tai neutralus kūrinys, kuris vieniems gali labai patikti, o kitiems labai nepatikti. Tikiuosi, kad jūs būsite tarp tų, kuriems "Saros veidas" patiks, nes tokiu būdu įrodysite ne tik man, bet ir sau patiems, jog esate ne tik banalių eilinių kūrinių megėjai, bet ir tokio pobūdžio.

Kitų nuomonės:

Nuo pat pirmų puslapių maniau, kad ši knyga paremta tikrais faktais. Ieškojau informacijos, bet kaip supratau istorija išgalvota. Bet man vis tiek labai patiko ši knyga, kaip ir anksčiau skaitytos šio Puikaus Rašytojo knygos. Tikrai verta perskaityti.

nuo pirmųjų puslapių įtraukė... Nuolat buvo juntama įtampa, tačiau būtent todėl norėjosi skaityti ir skaityti. Sunku patikėti, kad istorija netikra, nes skaitydama visą laiką maniau, kad visa tai TIKRAI įvyko. Baisu, kas nutiko Sarai, bet knygos pabaiga mane nuramino ir atsakė į daugelį klausimų. BŪTINA perskaityti ;)


Iš draugu pasakojimo maniau, kad knyga tikrai iįdomi. Galbūt knyga ir įdomi, tačiau aš tiėjausi kažko daugiau. šiek tiek nusivyliau šia knyga :(


Paskaiciau pradzia, bet kazkaip neuzkabino...


O ką apie šią knygą manote jūs?
(Pažymėkite jums tinkamą variantą reakcijose ir pakomentuokite )

Gabyx2